Dėl pandemijos sukelto visuotinio karantino ir kelionių apribojimų keičiasi potencialių būsto pirkėjų nuotaikos. Ko pirkėjai ieško savo būsimuose namuose Ispanijoje, ko jie stengiasi išvengti įsigydami nekilnojamąjį turtą?
Apibendrinant, galima teigti, kad prieš pandemiją daugelis ispanų neteikė didelės reikšmės tam, kur jie miega.
Ispanai istoriškai buvo tauta, kuri gyvena butuose (du trečdaliai piliečių rinkosi butus, o ne kitokį nekilnojamąjį turtą), mėgstanti daugiausia laiko praleisti lauke ir susitikti su draugais bei šeima kavinėse ir baruose, o ne namuose.
Tai nereiškia, kad ispanai nekreipia dėmesio į savo namų jaukumą, švarą ar būklę, jie paprasčiausiai galėjo nekreipti dėmesio į tam tikrus patogumus, kurie dažniausiai yra nepasiekiami ankštų didmiesčių gyventojams.
Tačiau panašu, kad Covid-19 pandemija keičia tendenciją, kuri tęsiasi nuo 60-ųjų ir 70-ųjų metų butų pirkimo bumo, kai ispanai masiškai palikdavo kaimus, kraustydavosi į miestus ir ten ieškodavo įsidarbinimo galimybių.
Po ilgų mėnesių karantine, praleistų mažuose butuose be lauko erdvės, keičiasi pasirinkimai, ir tai atsispindi nekilnojamojo turto rinkoje.
Mes nedrįstame prognozuoti, kad dabar vis daugiau ispanų kelsis gyventi į priemiesčius, nes yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet manome, kad vis daugiau namų ūkių rinktųsi šią galimybę.
Per mažai erdvės
2020 metais ispanai, kurie praleido mėnesių mėnesius mažuose būstuose, labiausiai troško erdvės, ir tai atsispindi dabartinėse rinkos tendencijose.
48% nekilnojamojo turto Ispanijoje yra 60-90 kvadratinių metrų pločio. Butai Barselonoje ir Madride yra dar mažesni – vidutiniškai 60-75 kvadratiniai metrai.
Ispanai, pavargę nuo visuotinio karantino, stengiasi išvykti iš dviejų didžiausių šalies miestų (Barselonos ir Madrido), tad būstų kainos šiuose didmiesčiuose nukrito 10%.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Servihabitat“ atlikto tyrimo duomenimis, 2020 metais 90 kv. m ir didesni butai sudarė 49% visų parduotų butų, o mažesni nei 60 kv. m – tik 16%.
Nėra lauko erdvės
Ispanai ir toliau gyvens daugiabučiuose, kai pandemija baigsis, tačiau dabar kaip niekada svarbu turėti kokią nors lauko erdvę, pavyzdžiui, balkoną, terasą ar sodą.
Nekilnojamojo turto paieškos sistemos pisos.com vadovas Ferran Font teigia, kad balkono ar terasos filtras tapo populiarus kaip niekada anksčiau. Įmonė taip pat atliko apklausą, kurios metu respondentų buvo klausiama, ko jiems trūksta savo namuose. 30% apklaustųjų teigė, kad norėtų daugiau lauko erdvės.
„Fotocasa“ atveju nekilnojamojo turto objektų, turinčių didelį balkoną ar terasą, paklausa svetainėje išaugo net 40%.
Prieš kelerius metus „Idealista“ atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto su terasa kaina Ispanijoje gali padidėti iki 36%, palyginus su nekilnojamuoju turtu, kuriame terasos nėra.
Per brangus ir senas
Barselonos universiteto (UB) ekonomikos profesorius ir nekilnojamojo turto analitikas Gonzalo Bernardos „Idealista“ pasakojo, kad „šiuo metu brangų nekilnojamąjį turtą parduoti sunkiau“.
„Išnyko pirkėjai užsieniečiai (labai svarbus veiksnys didžiuosiuose miestuose) verslininkai liovėsi investavę į nekilnojamąjį turtą“.
Tai nereiškia, kad brangus nekilnojamasis turtas neteko savo vertės. Tiesiog dauguma potencialių pirkėjų tikisi gauti geresnį pasiūlymą, atsižvelgiant į numatomą kainų kritimą 2021 metais.
Tačiau ekspertai prognozuoja, kad labiausiai – 5-10% – sumažės naudotų nekilnojamojo turto objektų kainos turistų lankomiausiuose taškuose, kurie pajuto Covid-19 pandemijos padarinius.
Pasak konsultacinės bendrovės „Colliers“ generalinio direktoriaus Mikel Echavarren, „didžiausią poveikį kainoms turės šeimų, kurios dėl nepalankių ekonominių aplinkybių yra priverstos parduoti dalį savo turto“.
UCES duomenimis, 80% namų Ispanijoje buvo pastatyti iki 1990-ųjų metų.
Taigi rinkoje esantys seni nekilnojamojo turto objektai, kurių kainos nesumažėjo, greičiausiai liks neparduoti.
Tamsus ir pasenęs
Tradiciniai ispaniški namai ir butai gali būti gana tamsūs, į juos nesismelkia saulės šviesa.
Nesvarbu, ar dėl langų trūkumo, ar dėl gausybės koridorių ir sienų, kurios užstoja šviesą, ar dėl to, kad tai butas pirmame aukšte, labai dažnai dienos metu būna įjungta šviesa, nors lauke kepina saulė.
Toks pasenęs išplanavimas, natūralios šviesos ir funkcionalumo trūkumas šiuo metu Ispanijoje dėl pandemijos yra didelis „ne“ būsto įsigijimui. Tai pagrindinis veiksnys, dėl kurio naujų, praktiškesnių butų kainos mažės ne taip stipriai. Nekilnojamasis turtas, kuriame nėra lifto ar automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat yra mažiau paklausus.
Lokacija, lokacija ir dar kartą lokacija
Nekilnojamasis turtas pagrindiniuose miestų centruose ir toliau bus paklausus, nors 2020 metais gerokai sumažėjusios jo kainos byloja priešingai.
Tačiau miestų pakraščiuose esančių vilų kainos nuo pandemijos pradžios išaugo labiau nei butų. Svetainėje helpmycash.com teigiama, kad „jei iki miesto kursuoja patogus visuomeninis transportas, arba vila yra patrauklioje kaimynystėje, jos kaina sparčiai kils“.
Ispanijos miestuose mažėja gyventojų, nes žmonės, ieškodami erdvės, žalumos ir daugiau laisvės, keliasi į priemiesčius.
Jei nekilnojamasis turtas yra zonoje, kur prastas susisiekimas visuomeniniu transportu ar jis nėra priemiestyje, kur vyrauja gamta bei ramybe, mažai tikėtina, kad dabartinėmis aplinkybėmis jis bus nupirktas.
