Remiantis „Idealista” atlikto hipotekos tyrimo duomenimis, Kanarų salose užsieniečių hipotekos paskolų paklausa sudaro 7,7 % visos šalies hipotekos, o tai yra penktas pagal dydį rodiklis tarp visų šalies regionų, kurį lenkia tik Valensija (28,4 %), Andalūzija (20 %), Katalonija (15,9 %) ir Madridas (9 %).
Šią vasarą pasikeitė Ispanijoje hipotekos paskolų ieškančių užsieniečių profilis, nes pirmą kartą pirmąją vietą tautybių sąraše užima vokiečiai. Anksčiau pirmąją vietą užėmė britai, tačiau dabar jie užima antrąją vietą su 12,9 % hipotekos paraiškų.
Po jų seka prancūzai, kurie po pusantrų metų susigrąžino trečiąją poziciją, aplenkdami amerikiečius ir Šveicarijos piliečius, kurie anksčiau pakaitomis užėmė trečiąją vietą, ir dabar sudaro 11,2 % paskolų būstui įsigyti Ispanijoje paraiškų.
Pagal tyrimo duomenis, kitų tautybių piliečiai sudarė mažiau nei 10 % būsto paskolų pirkimo Ispanijoje paklausos. Ketvirtoje sąrašo vietoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos (9,8 % visų prašymų), toliau rikiuojasi Šveicarija (7,5 %), Airija (7 %), Nyderlandai (6,1 %), Belgija (4,9 %), Švedija (3,6 %) ir Italija (2,6 %). Šių dešimties šalių piliečiai trečiąjį ketvirtį pateikė beveik 80 % visų užsienio piliečių hipotekos paraiškų.
Idealista taip pat pabrėžia, kad pastaraisiais ketvirčiais pastebimai išaugo Prancūzijos, Airijos ir Švedijos piliečių hipotekos paskolų paklausa. Ir atvirkščiai, Nyderlandai nuo 2020 m. pradžios praranda savo dalį ir pasiekė minimumą.
Kitas vertas dėmesio „Idealista” ketvirčio ataskaitos aspektas yra tas, kad amerikiečiai, nors ir nėra didžiausia grupė, turi didžiausias pajamas ir prašo didžiausių hipotekos paskolų sumų.
Pagal tyrimo duomenis, amerikiečių namų ūkių, prašančių paskolos būstui įsigyti Ispanijoje, vidutinės mėnesio pajamos trečiąjį ketvirtį buvo 9 090 eurų, t. y. gerokai didesnės nei užsieniečių vidurkis – 6 425 eurai per mėnesį.
Antroje vietoje rikiuojasi Šveicarija – vidutiniškai 8 414 eurų per mėnesį, o kelių kitų šalių mėnesio pajamos viršija 6 000 eurų: Vokietija, Nyderlandai ir Švedija. Tuo tarpu Italijos ir Belgijos prašytojų vidutinės pajamos yra mažesnės nei 5 000 eurų per mėnesį.
Be pajamų, Amerikos prašytojai taip pat pirmauja pagal vidutinę norimo įsigyti būsto kainą ir vidutinę hipotekos paskolos sumą – atitinkamai 272 211 eurų ir 200 030 eurų. Užsienio prašytojų vidutinė būsto įsigijimo kaina yra 216 426 eurai, o hipotekos paskolos suma – 153 250 eurų.
Prašytojai iš Nyderlandų užima antrąją vietą – vidutinė būsto kaina yra 251 658 eurai, o vidutinė hipotekos paskolos suma – beveik 170 300 eurų. Kita vertus, Airijos pareiškėjų būsto vidutinė kaina yra 153 250 eurų, o paskolos suma – tik 109 500 eurų.
Finansavimas siekia 71 %, o vidutinis amžius – 40 metų.
Atsižvelgiant į užsieniečių būstui Ispanijoje įsigyti reikalingą finansavimą, „Idealista” hipotekos tyrimas rodo, kad jis vidutiniškai siekia 71 %, t. y. šiek tiek viršija įprastą Ispanijos bankų siūlomą antrojo būsto finansavimo intervalą (paprastai 60-70 %).
Švedams ir italams reikia daugiausia banko lėšų pirkimui užbaigti (apie 74-75 %), o šveicarams ir olandams sandoriui įvykdyti reikia apie 67-68 %.
Pagal „Idealista” duomenis, vidutinis besikreipiančių užsieniečių amžius yra 40 metų, iš kurių vyriausi yra švedai (43 metai), o jauniausi – šveicarai (38 metai).
Užsieniečiai moka daugiau, kad galėtų būti prie jūros
Pagal vietovę pirmauja Valensijos bendruomenė, kuriai tenka 28,4 % visų paraiškų, toliau seka Andalūzija ir Katalonija (atitinkamai 20 % ir 15,9 %). Ketvirtinėje „Idealista” hipotekos ataskaitoje pabrėžiama tendencija, kad negyvenantieji ieško hipotekos pakrantės vietovėse.
Madridas (9 %), Kanarų salos (7,7 %) ir Balearų salos (5,9 %) yra kiti svarbiausi regionai, lenkiantys Mursiją ir Galiciją (abiem atvejais po 2,7 %). Kita vertus, yra kelios sritys, kuriose užsieniečių hipotekos paskolų paklausa sudaro mažiau nei 1 % visų paskolų: Kastilija-La Manča, Navara, Ekstremadūra, Aragonas ir La Riocha.
Lengvatinės hipotekos ir toliau dominuoja rinkoje
Hipotekos brokerio „Idealista” duomenimis, trečiąjį ketvirtį vidutinė nerezidentų pasirašyta hipotekos sutartis siekia 195 241 eurą, t. y. 9,7 proc. daugiau nei tą patį 2022 m. ketvirtį. Kita vertus, pirkimo kaina yra 33 % didesnė už bendrą vidurkį ir siekia apie 350 000 eurų.
Pagal pasirinktą paskolos tipą dauguma užsieniečių renkasi fiksuotos palūkanų normos hipotekos paskolas – 73 % visų paskolų, 15 % renkasi mišrią palūkanų normą, o likusieji – kintamos palūkanų normos hipotekos paskolas.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vidutinis užsieniečių skolos ir pajamų santykis yra 21 %, o du trečdaliai hipotekos paskolų finansuoja 60-70 % nekilnojamojo turto kainos;
2023 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai būstų įsigijo užsieniečiai britai – 9,6 % visų sandorių, po jų sekė vokiečiai (8,1 %) ir marokiečiai (7,3 %).
Pagal „Idealista” surinktus Generalinės notarų tarybos duomenis, tai reiškia, kad atitinkamai 6 498, 5 519 ir 4 931 būsto vienetus, aplenkdami prancūzus (4 926) ir rumunus (4 336).
Tačiau per metus labiausiai išaugo rusų (50,2 %), ukrainiečių (41,6 %), amerikiečių (13,6 %) ir kinų (11,8 %) sandoriai, kurie nutraukė bendrą nekilnojamojo turto pirkimų iš užsienio nuosmukį (-7,5 % per metus pirmąjį pusmetį).
Idealista pabrėžia, kad kai kurios iš šių tautybių per šiuos notarų analizuotus šešis mėnesius Ispanijoje dar niekada nebuvo įsigijusios tiek daug būstų.
Dėl tokių veiksnių kaip euro ir dolerio kursas, klimatas, gyvenimo būdas ir nekilnojamojo turto apmokestinimas užsieniečiai įsigijo 1339 nekilnojamojo turto objektus, padvigubindami 2021 m. pirmojo pusmečio duomenis ir pasiekdami naują rekordą.
Notarų duomenimis, vidutinė užsieniečių mokama kaina buvo 2095 eurai už kvadratinį metrą, t. y. 1,4 % didesnė nei pernai ir didžiausia nuo 2008 m. pabaigos, viršijanti vidutinę piliečių mokamą kainą (1574 eurai už kvadratinį metrą).
Pagal pilietybę didžiausias kainas už kvadratinį metrą mokėjo pirkėjai iš Švedijos (3 036 eurų už kvadratinį metrą) ir Danijos (2 930 eurų už kvadratinį metrą), abiejų šalių kainos pasiekė istorinį maksimumą, po jų sekė JAV (2 921 euras už kvadratinį metrą), Šveicarija (2 812 eurų už kvadratinį metrą), Vokietija (2 724 eurai už kvadratinį metrą) ir Norvegija (2 584 eurai).
undefined
undefined
