Kanarų salose neregėtai padaugėjo gyventojų. 1900 m. salyne gyveno vos 300 000 gyventojų, o per pirmuosius du šio šimtmečio dešimtmečius gyventojų skaičius išaugo nuo 1,6 iki 2,2 mln., t. y. daugiau kaip 30 %. Per pastaruosius 25 metus gyventojų skaičius Lansarotės ir Fuerteventuros salose padidėjo 180 %, o Lansarotės ir Fuerteventuros salose – 102 %.
Tuo pačiu metu Baskų krašte, bendruomenėje, kurios gyventojų skaičius panašus į mūsų, gyventojų skaičius padidėjo tik 5 %. Šis reiškinys, nors ir gali būti interpretuojamas kaip klestėjimo rodiklis, kelia didelių problemų, kurioms reikia nedelsiant skirti dėmesio ir kontrolės bei tvaraus vystymosi strategijų
Be to, Gran Kanarija, ypač jos rytinė pakrantės juosta, yra šio gyventojų skaičiaus augimo epicentre, todėl kyla esminių klausimų dėl salos tvarumo ir gebėjimo valdyti gyventojų skaičiaus didėjimą.
Ši sala, pasižyminti geografine ir klimato įvairove, jau seniai yra geidžiama turistų ir norinčiųjų įsikurti idiliškoje aplinkoje, taip pat dėl įvairių verslo galimybių.
Tačiau šiam gamtos žavesiui grėsmę kelia gyventojų skaičiaus didėjimas, kuris viršija salos galimybes išlaikyti aplinkos pusiausvyrą. Nors 42 proc. teritorijos yra saugoma, Gran Kanarijos demografinis tankumas yra 544 gyventojai viename kvadratiniame kilometre.
Su gyventojų skaičiaus augimu susijęs ekologinis ir anglies dioksido pėdsakas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriame. Didėjantis gamtos išteklių poreikis, miestų plėtra ir padidėjęs energijos suvartojimas tiesiogiai prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo.
Dėl salų ekosistemų trapumo dar svarbiau šias problemas spręsti greitai, kol pasekmės aplinkai netapo negrįžtamos.
Šiuo metu Kanarų salų ekologinis pėdsakas gerokai viršija pasaulio vidurkį. Jei visi sunaudotų tiek išteklių, kiek jų sunaudoja salos, šiam poreikiui patenkinti prireiktų 3,84 planetos. Tačiau mes turime tik vieną. Miestų ir priemiesčių plotas viršija 24 % teritorijos, 100 kvadratinių kilometrų tenka 60 kilometrų kelių, transporto priemonių parkas viršija 880 transporto priemonių 1000 gyventojų. Dėl to susidaręs eismo bendras valdymas, be to, vandens ir energijos suvartojimas, nesunku pastebėti, kaip problema didėja.” Toks neproporcingas gyventojų skaičiaus didėjimas turi įtakos ir mūsų patiriamam BVP vienam gyventojui mažėjimui. 2016 m. DISA fondo atliktame tyrime nustatyta, kad 70 proc. kanarų salų ekonominio skirtumo proceso, palyginti su Europos vidurkiu, galima paaiškinti gyventojų skaičiaus kitimu (didėjimu).
Net jei mums pavyks padidinti BVP, jei gyventojų skaičius ir toliau augs tokiu tempu, toliau skurdėsime. Štai kodėl struktūrinio skurdo rodikliai, kurie sukasi apie trečdalį gyventojų, jau kelis dešimtmečius nėra ištaisyti.
Todėl vis dažniau gaunama nerimą keliančių duomenų apie tai, kad prastėja būtiniausių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, kokybė: ilgas laukiančiųjų eilės, eilės A&E ir pašalpų mokėjimo tvarka.
Kitas naujausias neigiamas padarinys, kurį patiriame, yra būsto trūkumas ir labai didelės jo kainos – tiek nuomos, tiek pirkimo. Tai trukdo darniam visuomenės vystymuisi. Dėl nepakankamai veiksmingo miestų planavimo ir išaugusios paklausos miestuose susidarė spūstys, kurios turi įtakos gyventojų gyvenimo kokybei. Dėl neproporcingai padidėjusių būsto kainų daugelis vietos gyventojų, ypač jaunimas, neturi galimybės įsigyti padoraus būsto.
Siekiant darnaus vystymosi, šias problemas būtina spręsti iš esmės. Pirmiausia būtina įgyvendinti gyventojų skaičiaus augimą reguliuojančią politiką. Planuojant miestus pirmenybė turi būti teikiama natūralių erdvių išsaugojimui ir ribojama nekontroliuojama miestų plėtra. Labai svarbūs žingsniai yra statybų ribojimų nustatymas ekologiškai jautriose teritorijose ir esamų miesto teritorijų atkūrimo skatinimas.
Be to, sala turi sutelkti dėmesį į atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimą ir tvarios praktikos įgyvendinimą visuose sektoriuose. Tvaraus judumo skatinimas, investicijos į ekologišką infrastruktūrą ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas yra pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti anglies pėdsaką. Taip pat turi būti skatinamas gyventojų ekologinis sąmoningumas, skatinant kasdien taikyti ekologiškesnę praktiką.
Realus įsipareigojimas plėtoti tvarųjį turizmą turi būti prioritetas. Turizmo sėkmė negali būti grindžiama neribotu augimu. Jis neįmanomas dėl teritorijos ribotumo ir išteklių ribotumo. Sprendimas neišvengiamai susijęs su turizmu, kuris vidutiniškai praleidžia daugiau laiko saloje ir kuris sukuria daugiau išlaidų per tą laiką, kol jie čia būna.
Tai, kad būtina skubiai ir rimtai spręsti Kanarų salų gyventojų problemą, neturėtų paskatinti rasistinių, ksenofobinių ar antiimigracinių diskursų. Nes tiesa ta, kad, INE duomenimis, iš 292 542 užsieniečių, gyvenančių Kanarų salose, beveik pusė (134 837) yra iš Europos bendrijos šalių, 84 660 – iš Amerikos (daugiausia iš Pietų Amerikos) ir tik 26 579 yra afrikiečiai. Ir į šią statistiką neįtraukiame gyventojų, atvykusių iš kitų Ispanijos regionų, kurie taip pat sudaro nemažą dalį Kanarų salose gyvenančių žmonių. tačiau tuo pat metu, kai tai vyksta, yra salų teritorijų (vidaus ir viršūnių), turinčių gyventojų skaičiaus mažėjimo problemų, ir net ištisų salų, pavyzdžiui, La Palma, kuri netenka gyventojų, o tai, ką turi, vis labiau sensta. Kaip matome, tai sudėtinga realybė, kurią reikia valdyti, todėl dažnai kalbame apie demografinį iššūkį.
Apibendrinant galima teigti, kad gyventojų skaičiaus augimas visose Kanarų salose kelia didelių iššūkių archipelago aplinkosauginiam, socialiniam ir ekonominiam tvarumui. Ekologinis ir anglies pėdsakas pasiekė nerimą keliantį lygį, todėl būtina imtis priemonių šiai tendencijai pakeisti. Augimą reguliuojančios politikos priėmimas, tvarios praktikos skatinimas ir aplinkosauginis švietimas yra esminiai žingsniai siekiant tvaraus vystymosi, kuris užtikrintų tinkamą mūsų gyventojų gyvenimo lygį… Kaip mus įspėja daugelis ekspertų, to nebegalima ilgiau atidėlioti.
undefined
undefined
