Šiais 2022 m. Kanarų salose labai išaugo užsieniečių įsigyjamų būstų skaičius ir pasiekė iki šiol neregėtą rekordą. Generalinės notarų tarybos ir Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užsieniečiai, tiek rezidentai, tiek nerezidentai, salyne įsigijo iš viso 6 456 būstus, o tai sudaro beveik 50 % visų per šį laikotarpį sudarytų sandorių (13 291).
Šis skaičius viršija 2017 m. pirmojo pusmečio rekordą, kai įvyko 5 941 pardavimas, ir yra didesnis už 2019 m. pirmojo pusmečio, kai jų buvo 4 249. 2020 ir 2021 m., t. y. dvejus metus, kuriuos paveikė Covid, nekilnojamojo turto pardavimai sumažėjo atitinkamai iki 2 463 ir 3 423.
In the last year, the increase is 88.6% in the Canary Islands, which makes it the region with the greatest increase in the whole of Spain, ahead of Valencia (78%) and Andalusia (62.3%). The national average stood at 52.7%, according to statistics from the General Council of Notaries.
Pirmąjį pusmetį šalies mastu užsieniečiai įsigijo beveik 73 000 nekilnojamojo turto objektų, o tai taip pat yra istorinis skaičius.
Užsieniečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, įsigijo daugiau nekilnojamojo turto nei gyventojai:
Statistika taip pat rodo, kad tarp nerezidentų buvo didesnis atšokimas nei tarp šalyje gyvenančių užsieniečių – ši tendencija pastebima ir Kanarų salose. Šalies mastu rezidentai įsigijo 54 % būstų, per metus išaugus 25,3 %, o nerezidentai sudarė 45,7 %, išaugus 106 %.
Nekilnojamojo turto kaina grįžo į 2008 m. lygį:
Šių sandorių kvadratinio metro kaina grįžo į 2008 m. pirmojo pusmečio lygį, t. y. 2159 eurų. Generalinės notarų kolegijos duomenimis, prireikė 14 metų, kad kainos grįžtų į šį lygį po „didžiosios recesijos” nuosmukio.
Valstybiniu mastu vidutinė kvadratinio metro kaina sandoriuose, kuriuose dalyvavo užsienio pirkėjai, 2022 m. pirmąjį pusmetį buvo 2 062 eurai už kvadratinį metrą, t. y. 10 proc.6 % daugiau nei 2021 m. pirmąjį pusmetį.
Dėl vietovių, kuriose jie perka nekilnojamąjį turtą, užsieniečiai nerezidentai ir toliau moka didesnes sumas už nekilnojamąjį turtą (2 522 eurus už kvadratinį metrą) nei užsieniečiai rezidentai (1 622 eurus už kvadratinį metrą) ir šalies piliečiai (1 560 eurų už kvadratinį metrą).
Vokiečiai aplenkė britus kaip didžiausi nekilnojamojo turto pirkėjai:
Pirmąjį šių metų pusmetį vokiečiai aplenkė britus ir tapo užsieniečiais, kurie dėl „Brexit” poveikio ir žmonių netikrumo bei atsargumo sudarė didžiausią būsto pirkimo dalį salyne.
Jeigu atsižvelgsime į salose negyvenančius užsieniečius, vokiečiams teko 25 proc. pirkinių, o britams – 12 proc. Kalbant apie Kanarų salose gyvenančius užsieniečius, daugiausia būstų įsigijo italai (25 %), antroje vietoje pagal dydį buvo vokiečiai (14 %), rodo Generalinės notarų tarybos duomenys.
Taigi nacionaliniu lygmeniu daugiausia būstų įsigijo britai – 10,7 % visų operacijų, po jų sekė vokiečiai (10,2 %) ir prancūzai (7,7 %). Pardavimai augo visų tautybių atstovams, nors olandai (121,5 %), norvegai (119,5 %) ir airiai (106,7 %) tai darė intensyviau.
