2023 m. bandydami pasiekti Kanarų salas mažomis valtimis arba „cayucos” iš viso žuvo 6007 žmonės, t. y. vidutiniškai 16 žmonių per dieną. Apie šį stulbinantį skaičių, kuris trigubai viršija praėjusių metų rekordus, kai tame pačiame maršrute žuvo 1784 migrantai, naujausiame Teisės į gyvybę stebėsenos ataskaitos leidime pranešė organizacija „Caminando Fronteras”.
Antradienį Madride pristatytoje ataskaitoje 2023 m. įvardijami kaip „mirtiniausi” metai nuo 2007 m., kai organizacija pradėjo kaupti duomenis. 2023 m. jūrų maršrutuose į Ispaniją iš viso žuvo 6 618 žmonių, iš kurių devyni iš dešimties žuvo Atlanto vandenyno maršrute į Kanarų salas
Tarp 2023 m. jūrų maršrutuose į Ispaniją žuvusiųjų buvo 363 moterys ir 384 vaikai. Be to, 434 žmonės žuvo Alžyro maršrutu vakarinėje Viduržemio jūros dalyje; 147 migrantai Gibraltaro sąsiauryje ir 30 – Alborano maršrutu.
Šie statistiniai duomenys atspindi metus, kai gerokai padaugėjo į Kanarų salas atplaukiančių laivų, kuriais buvo aptikti neteisėti bandymai patekti į Ispaniją jūra ir sausuma, skaičius – iš viso 56 852 žmonės, t. y. net 82,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais, teigiama Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje. Iš jų 39 910 buvo užregistruoti prie Kanarų salų krantų, t. y. 154,5 % daugiau nei 2022 m.
Caminando Fronteras, kuri, remdamasi iš jūros gautais perspėjimais ir migrantų šeimų bei bendruomenių informacija, reguliariai skelbia duomenis apie žuvusiųjų kelionėse į Ispaniją skaičių, per praėjusius metus užregistravo 84 laivus, kurie dingo su visais juose buvusiais žmonėmis
Per spalio (2370), birželio (1197) ir lapkričio (1023) mėnesius žuvo daugiausia žmonių. Tarp žuvusiųjų buvo žmonių iš 17 šalių: Alžyras, Bangladešas, Kamerūnas, Dramblio Kaulo Krantas, Gambija, Gvinėja Konakri, Komorų salos, Malis, Marokas, Mauritanija, Palestina, Kongo Demokratinė Respublika, Senegalas, Sirija, Sudanas, Tunisas ir Jemenas. Šie skaičiai rodo, kad nuo praėjusių metų birželio mėn. padaugėjo kajučių iš Senegalo, o tai yra didelio socialinio ir politinio nestabilumo šalyje pasekmė, nes daugiau nei pusė užregistruotų mirtinų aukų pakeliui į Kanarų salas (3 176) buvo kilusios iš Senegalo.
Per praėjusius metus „ilgiausias ir pavojingiausias” maršrutas, kuriuo laivai nuo pakrantės atskaitos taško plaukia į vandenyną El Hierro link, tapo aktyvesnis dėl sustiprintos kontrolės Senegalo ir Mauritanijos pakrantėse. El Hierro, labiausiai į pietus ir vakarus nutolusią salą, nuo vasaros vidurio užplūdo nesiliaujantys išlaipinimo srautai, nepaisant bendrų valdžios institucijų ir daugybės gyventojų pastangų, todėl prireikė išorės pagalbos.
Valstybės reakcija, ypač efektyvus greitis nukreipiant suaugusius migrantus į kitas salas, sušvelnino krizės, kuri buvo net lyginama su ta, kuri įvyko Lampedūzoje, Italijoje, padarinius. Vis dėlto duomenys rodo, kad sala, kurią labiausiai paveikė blogiausi metai per visą Atlanto kelio istoriją, buvo El Hierro sala.
Po Senegalo 2023 m. žuvę migrantai, bandę pasiekti salyną, buvo iš pakrantės ruožo tarp Agadiro (Marokas) ir Dajlos (Vakarų Sachara) – 1 418 mirtinų aukų. Iš Gambijos atvyko 1 018 žuvusių keliautojų, o iš Mauritanijos žuvo 395 asmenys.
Pasak „Caminando Fronteras”, daugelyje užfiksuotų tragedijų paieškos ir gelbėjimo operacijos nebuvo aktyvuotos, o jei jos ir buvo aktyvuotos, tai buvo „gerokai pavėluota”, todėl kilo pavojus žmonių gyvybei. Be to, specializuotos tarnybos dažnai įsikišdavo tik tuo metu, kai gelbėdavo valtyje esančius žmones, užmiršdamos tolesnes pastangas ieškoti galimai išgyvenusių žmonių arba atgauti kūnus.
Vis dažniau buvo naudojami pasyvios paieškos metodai, kai vietoj specialių paieškos išteklių siuntimo buvo perspėjami komerciniai ir pramoginiai laivai, patruliuojantys toje teritorijoje, kad surastų valtį.
Pranešimo koordinatorė ir autorė Helena Maleno pasmerkė, kad „pareigos gelbėti žmones nevykdymas” buvo įtvirtintas kaip migracijos kontrolės praktika prie Ispanijos teritorijos sienų.
Pasak jos, susitarimai su tokiomis šalimis kaip Marokas grindžiami sienų išoriniu perkėlimu, todėl Ispanija „spaudžia”, kad gelbėjimo darbus atliktų šios kitos valstybės, net jei jos neturi pakankamai išteklių. Todėl, jos nuomone, Ispanija neskiria visų turimų išteklių. „Galimybių gelbėti gyvybes yra. Jei įgyvendintume tas pačias priemones, kaip ir tada, kai kalbame apie kruizus, žvejybos laivus ar Europos žmonių laivus, šios žudynės gerokai sumažėtų”, – teigė ji. pranešime taip pat dalyvavo Senegalo aktyvistas Pape Sarr, kuris kritikavo Europą, kad ši dėl ekonominių interesų užmerkia akis į politinę situaciją jo šalyje, „siųsdama Frontex, kad ši padėtų Senegalo pakrančių apsaugai užkirsti kelią laivų išplaukimui”.
undefined
undefined
