Sparčiai auganti turizmo pramonė Kanarų salose keičia vietos bendruomenes, o dėl sparčiai kylančių nuomos kainų gyventojams vis sunkiau rasti būstą už prieinamą kainą.
Tokiose savivaldybėse kaip La Oliva (Fuerteventura) ir Arona (Tenerifė) beveik trečdalis būstų buvo paversti turistų apgyvendinimu, todėl nuomos kainos vos per ketverius metus išaugo daugiau kaip 66 %.
La Olivos mieste 241 iš 1 000 būstų šiuo metu yra priskiriamas poilsiautojų nuomojamam turtui, o Aronoje vidutinė kvadratinio metro nuomos kaina išaugo iki 17 eurų ir lenkia tokias turistines vietas kaip Malaga (14,50 euro) ir Valensija (14,20 euro). Šis dramatiškas augimas siejamas su tuo, kad per ketverius metus atostogų metu nuomojamų nekilnojamojo turto objektų (VV) La Olivos mieste padaugėjo 56,8 %, o ši tendencija atsispindi ir kitose populiariose Kanarų salų vietose, pavyzdžiui, Adechėje ir Puerto de la Kruze.Ecologistas en Acción
Turizmas prieš bendruomenę
Ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl atostogų metu nuomojamų nekilnojamojo turto objektų plitimo ne tik tapo neįperkamas būstas, bet ir išstumti vietos gyventojai. La Olivos mieste daug šeimų buvo priverstos palikti centrinius rajonus, kuriuose dabar dominuoja turistams skirtos patalpos.
Panašiai ir Aronoje, ypač pakrantės ir centrinėje dalyje, jos rajonai, ypač pakrantės ir centriniai, virto turizmo centrais, todėl tradiciniai verslai patiria sunkumų, o socialiniai ryšiai silpnėja.
Kai centrinės ir pakrantės dalys užpildomos lankytojais, vietos gyventojai išstumiami į pakraščius arba visiškai išstumiami iš savivaldybės. Šis pokytis sukelia gentrifikacijos reiškinį, kai nusistovėjusias bendruomenes pakeičia laikini turistai.
Didesnis poveikis
Turizmo skatinamos transformacijos poveikis neapsiriboja vien būstu. Miesto plėtra smarkiai paveikė La Olivos ir Aronos pakrančių ekosistemas: daugiau nei trečdalis natūralių plotų šalia paplūdimių buvo sunaikinta, kad būtų galima įrengti turizmo infrastruktūrą.
Nacionaliniu mastu šios savivaldybės, kartu su Ciutadella Menorkoje, yra vienos iš labiausiai paveiktų „turistizacijos”, nes jose VV koncentracija daugiau nei dvigubai viršija šalies vidurkį.
Pavyzdžiui, Malagos Ciudad Jardín rajone 30 proc. būsto yra skirta turizmui. La Olivos rajone šis rodiklis siekia 33 %. Dėl didėjančios priklausomybės nuo turizmo sektoriaus, kuris ataskaitoje apibūdinamas kaip „monokultūra”, vietos ekonomika ir būsto rinkos tampa labai pažeidžiamos. Kadangi trūksta įperkamo būsto politikos ir veiksmingų taisyklių, ribojančių VV augimą, tikėtina, kad kainos ir toliau kils. Ataskaitoje teigiama, kad nesiimant veiksmų, dar daugiau šeimų bus iškeldintos, o šių bendruomenių socialinė struktūra dar labiau susilpnės.
Kanarų salos dabar susiduria su lemiamu pasirinkimu: reguliuoti turizmo pramonę, kad būtų apsaugoti gyventojai, arba toliau eiti keliu, kai ekonominė nauda gaunama vietos bendruomenių sąskaita.
Lieka klausimas: kiek dar ilgai šis rojus gali išlaikyti savo žavesį, kol taps negyvu atviruku?
undefined
undefined
undefined
