24.6 C
Tenerife
Šeštadienis, 8 gegužės, 2021
Reklama
PradžiaBūti kanariečiuPakilus virš debesų

Pakilus virš debesų

- Advertisement 3-

Sutiksite su manimi, kad gyvendami salose, mes labai dažnai pakeliame galvą į dangų. Ir ne tik, kad pasitikti ar palydėti saulę. Daugybę dienų ir naktų esantis giedras Kanarų dangus daugelį iš mūsų įkvėpė paskaičiuoti žvaigždes.

Laimonas Jakučionis

Taip atsitiko ir su Laimonu Jakučioniu, kurį šiandien kalbinu.

– Laimonai, kiek metų jau esi kanarietis? Kaip sekėsi adaptuotis saloje?

– Aštuoneri metai jau, – pradeda pasakoti Laimonas. Tuo metu gyvenau ir dirbau Danijoje. Draugai, gi gyveno Tenerifėje ir vis kviesdavo atvažiuoti, įtikinėdami kaip čia nuostabu. Kai jau vieną dieną apsisprendžiau pasinaudoti kvietimu, nutraukiau darbo kontraktą, susikroviau savo mantą ir po trijų dienų aš jau buvau saloje. Pradžioje pasidariau sau atostogas. Daug deginausi, daug maudžiausi, laipiojau po kalnus.

– Viskas buvo tiesiog nuostabu, išskyrus saulę, – toliau pasakoja Laimonas. Dar ir dabar niekaip nepriprantu prie svilinančios vasaros saulės. Būdavo, išvažiuojame su drauge valandžiukei į pliažą pasideginti. Atrodo, ketvirtį valandos padeginsime pilvą, ketvirtį – nugarą, pasimaudysime ir namo. O grįžęs pamatai, kad vėl pamiršai pasitepti kremu, vėl visas raudonas, sekančią dieną skauda, o dar po dienos kitos – visa oda atsilaupiusi. Taip būdavo vasara po vasaros, o dažnai ir žiemomis. Dabar gi, žiemos tapo vėsesnės, retai deginamės, dažniau dėviu džemperius ir džinsus, nes organizmas jau priprato prie aukštesnių temperatūrų, todėl šalta. Spintoje jau turiu ir pūkinę striukę, ir vilnones kojines, ir kepurę ir pirštines.

– Bet tai tokie šilti drabužiai tau gal labiau reikalingi dėl tavo naujo, tik Tenerifėje atsiradusio pomėgio – skaičiuoti ir fotografuoti žvaigždes?

– Na taip. Vieną dieną nusprendžiau paieškoti papildomo darbo, radau skelbimą, kad viena  turizmo agentūra ieško gido asistento, mokančio anglų, rusų kalbas. Agentūra veždavo nedideles grupes stebėti ir fotografuoti naktinio dangaus. Po trijų pakilimų pajutau, kaip stipriai mane užvaldė dangaus šviesos. Mano vadovas Aleksas turėjo gan nemažą teleskopą su daugybe lęšių. Turėjo puikias foto kameras. Aš stovėdavau šalia turistų ir klausydavau jų aikčiojimų: „ar tu tai irgi matei?“.

Klausydavau ir aš Alekso pasakojimų, mokiausi, gilinausi. Grupės būdavo nepaprastai margos: ispanai, rusai, belgai, anglai, prancūzai, amerikiečiai, australai, kazachai, armėnai ir t.t. Vienus domino tik naktinis pasivažinėjimas, kiti ir patys tempdavosi kilogramus sveriančius fotoaparatus.

Dabar jau ir pats turiu savo teleskopą ir keletą kuprinių fotografavimo aparatūros. Didžioji dalis komercinių grupių renkasi prie Roques de Garcias, Teidės nacionaliniame parke. Kartais atvažiuoji ir valandas turi sukti ratus, kad pasistatyti savo automobilius. Todėl pastaruoju metu su savo bendraminčiais vis dažniau nusukame nuo pagrindinio kelio į mažiau išvažinėtus keliukus, kartais kilometrą kitą ir pėsčiomis paeiname, kol surandame idealią aikštelę žvaigždėms stebėti.

– O kaip tu atskiri planetas nuo žvaigždžių? Gal žinai kokių įdomių istorijų apie žvaigždynų spiečius?

– Na, žvaigždės šviečia, o planetos yra tamsios, apskritai, matomos tik tuomet, jei yra apšviestos kitų kosmoso kūnų, tarkim saulės. Istorijos? Va pagal žvaigždyną „Septynios seserys“ senovės egiptiečiai tikrindavo žmonių regą, ypač architektų.

Aš gi internete radau, kad žvaigždynas vadinasi Plejadžių Sietynas (septynios seserys), yra lengvai matomas plika akimi ir yra bene ryškiausias žvaigždžių spiečius šiaurės pusrutulio danguje. O netolimoje ateityje „Septynios Sesės“ taps „Šešiomis sesėmis“,nes didžiausia iš Sietyno žvaigždžių gyvens nebeilgai: gana greitai ji virs baltąja nykštuke.

-Mano mylimas žvaigždynas yra Skorpionas, – tęsia Laimonas. Ypač mėgstu jį stebėti. Pradžioje gana sunku surasti, bet kai išmoksti, taip gražiai matosi išraityta uodega, žnyplės. Ir mėnulį smagu stebėti. Per pilnatį gali pamatyti tris kalnus, pavadintus Tenerife vardu -„Montes Tenerife“, kuriems vardą suteikė britų astronomas William‘as Radcliffe’as Birtas astronomo Charles‘o Piazzi Smyth‘o mokslinei ekspedicijai į Tenerifės salą 1856 metų vasarą atminti. Ekspedicija buvo skirta patvirtinti I.Newton‘o teorijai, kad Žemė nėra vienintelė planeta, kad yra jų daugiau.

-Žvaigždžių lietus? Kur geriausiai važiuoti jo stebėti?

– Bet kur, kiek aukščiau pakilus nuo miesto šviesų. Bet primygtinai rekomenduoju apsirengti šilčiau. Ten, viršuje, temperatūra tikrai žemesnė ir gan vėjuota. Labai dažnai stebiu, kad žmonės atvažiuoja į kalnus visiškai nepasiruošę, ypač naktį su lengvais drabužėliais. O po to šąla.

– Kur dangus tau gražiausias? Kokios vietos Kanaruose apskritai užburia tavo žvilgsnį?

– Du kartus važiavau žiūrėti Šiaurės pašvaistės. Kiekvienam rekomenduoju bent kartą gyvenime tai pamatyti. Su niekuo nesulyginamas jausmas matyti tą iš niekur atsirandančią spalvotą dangaus juostą.

– Stebėti žvaigždynus La Palma saloje – neįkainojamas malonumas. Juolab, kad observatorija tikrai nėra įprasta, pati didžiausia visame pasaulyje. Būtent joje esama ir gigantiškiausio teleskopo, pavadinto Grantcou vardu. Ir ten yra specialus teleskopas saulei stebėti.

Taganaga Tenerifėje – apskritai kitas pasaulis. Miškai, žaluma, drėgmė. Vaikštai kaip po tropikus ir visa tai – debesyse. Kitas Tenerifės stebuklas – Masca tarpeklis.  Montaña Amarilla tiems, kas mėgsta nardyti. Ir saulėlydžiai kalnuose. Tiesiog privalu pakilti virš debesų, kad pamatyti saulėlydžius. O tuomet, su draugais įsirengti stovyklavietę, pasiruošti maistą, karštą vyną ar arbatą termosuose, išsidėlioti teleskopus, objektyvus ir laukti žvaigždžių lietaus. Arba laukti, kol patekės raudonas mėnulis, kurį pats asmeniškai esu nufotografavęs.

– Laimonai, matau, esi apžavėtas Tenerifės, bet tavo FB juostoje mačiau, kad esi buvęs ir prie “pasaulio pabaigos”. Tai pabaigai noriu užduoti tau kelis klausimus:

– Žemė apvali, ar vis tik turime galimybę nuleisti kojas žemyn nuo pasaulio krašto? Kur tas pasaulio pakraštys. Ar pabaiga?

– Vis tik, žemė apvali, – juokiasi Laimonas. Bet buvau Ispanijos pakrašty, kur stovi lentelė, jog tai pasaulio pakraštys. Keliaujant Saniago de Compostela keliu. Beje, tai ne Kanarai, bet ta pati Ispanija ir tos emocijos, išgyventos ten keliaujant, vertos kiekvieno nueito žingsnio. Labai rekomenduoju visiems, nebūtina eiti visus šešis šimtus kilometrų, kad išgyventi tiek teigiamų emocijų.

– Įsivaizduok, kad esi išprotėjęs mokslininkas. Kokį eksperimentą norėtum atlikti, jei moralė ir pinigai nebūtų problema?

– Užkariaučiau kosmosą. Ta prasme, norėčiau, kad jis būtų lengvai pasiekiamas, kad keliavimo laikas būtų sutrumpintas. Ir…atėjus laikui, norėčiau užsišaldyti, kad galėčiau pabusti po kokių keturiasdešimties ar daugiau metų.

– Mėgsti gaminti? Ką manai apie garsiąją tortilla?

– Būna, gaminu. Bet tikrai ne kiaušinienę su bulvėmis. Šiaip labai mėgstu kanarietišką triušį. Kanariečiai jį nuostabiai gamina, bet niekas neatskleidžia padažo recepto. Ypač skanu salos šiaurėje, Icod de los Viños restoranėliuose. Esu matęs kalnuose kaip vyksta triušių medžioklė su šunimis. Dar bevažinėdamas po kalnus, kažkurį kovo mėnesį esu matęs kiek kitokio pobūdžio medžioklę. Pasirodo, seniai kalnuose kažkoks nuobodžiaujantis princas yra užveisęs kalnų ožių. Tai va jų medžioklei ir mačiau susirinkusius išsipuošusius medžiotojus, išrikiuotus ginklus. Smalsu.

– Į kokias žvaigždes orientuodamiesi ispanai atrado Kanarų salas?

– Galvoju, kad ne pagal žvaigždes jie čia užplaukė. Matyt juos atviliojo kanarietškų pušų kvapas. Suplaukė, užkariavo vietinius, iškirto miškus, pasigamino dar daugiau laivų ir išplaukė.

– Tai kurioje gi visatoje vyko „Žvaigždžių karai“?

– Pasiduodu! Nesu matęs nei vienos Žvaigždžių karų serijos, nežinau apie tai nieko.

– Kas būtų blogiausia, apmaudžiausia, jei, tarkim, Kanarų vyriausybė tą kažką paskelbtų nelegaliu?

– Labai apmaudu būtų, jei uždraustų naktinį Teidės parko lankymą.

– Daug metų esi dirbęs su turistais. Kokį keisčiausią klausimą esi iš jų išgirdęs?

– Ar galima paplaukioti su delfinais? Man iškart kyla atsakantis klausimas: o su rykliais paplaukioti nesinori? Palikite delfinus ramybėje – jie laukiniai!

– Šie metai yra tokie keisti ir ypatingi. Ar pasikeitė tavo nuomonė apie kanariečius per šiuos metus?

– Iš dalies – taip. Jie taip mėgo kompanijas, fiestas, buvimą didelėse šeimose, karnavalus, o visą karantiną kantriai išsėdėjo namuose. Liko ramūs. Be to – jų jaunimas: mano nuomone, jiems trūksta socializacijos, jie nesimoko kalbų, nekeliauja.

– Na ir pabaigai: jei Kalėdų senelis užsisakytų pas tave fotosesiją su nauju įvaizdžiu, kokį stilių jam parinktum?

– Oi, tikrai nieko nekeisčiau. Bet norėčiau užfiksuoti Kalėdų senelio skrydį rogėse su elniais virš Teidės ugnikalnio.

Autorė: Kalbėjosi ir iš kalbos užrašė Saulė Ra
- Advertisement 4-
- Advertisment -

Naujausi

Naujausi komentarai