Naujas mokslinis tyrimas leido pirmą kartą vizualizuoti ir apibūdinti magmos „karštą širdį” po Teidės kalnu, esančią mažiau nei 10 km gylyje nuo ugnikalnio žiočių ir galinčią būti būsimo išsiveržimo pirmtaku.
Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant Novosibirsko Trofimuko naftos geologijos ir geofizikos instituto (Rusija), Kanarų salų vulkanologijos instituto (INVOLCAN) ir Granados universiteto mokslininkams.
Tyrimai atskleidė Tenerifės salos vidaus paslaptis, atlikus naują seisminės tomografijos tyrimą, kurio metu buvo analizuojamas ten užfiksuotas mikroseismiškumas
Pasak mokslininkų, tomografija aiškiai rodo, kad po Las Kanadaso kaldera esančioje plutoje mažesniame nei penkių kilometrų gylyje galimi nedideli magminiai telkiniai. Šie rezervuarai leidžia magmai atvėsti, keičiant jos cheminę sudėtį link fonolito – potencialiai sprogstamosios magmos rūšies.
Šie magminiai rezervuarai gali būti labai sprogstamųjų išsiveržimų, tokių kaip maždaug prieš 2000 metų įvykęs Montaña Blanca ugnikalnio išsiveržimas, kuris buvo poledyninio tipo, šaltinis, aiškina mokslininkai pranešime.
Šio tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Journal of Geophysical Research”, viename žymiausių tarptautinių geofizikos srities mokslinių žurnalų, kurį leidžia Amerikos geofizikos draugija, yra svarbi priemonė aiškinant padidėjusį seisminį aktyvumą Tenerifėje ir anglies dioksido išsiskyrimą iš Teidės kraterio, kurį „Involcan” užfiksavo nuo 2016 m. pabaigos.
Jie teigia, kad šis aktyvumas gali būti susijęs su lėtu diapiro, t. y. magmos „burbulo”, esančio didesniame nei 10 kilometrų gylyje po Teide, kilimu, o šios žinios bus naudingos siekiant tiksliau prognozuoti ar numatyti galimą išsiveržimą Tenerifėje.
Nuo 2016 m. padidėjęs seisminis aktyvumas:
Šis seisminės tomografijos tyrimas tapo įmanomas 2016 m. pradėjus veikti Kanarų salų seisminiam tinklui, kurį valdo INVOLCAN ir kuris šiuo metu turi 19 plačiajuosčių seisminių stočių, kurios leido lengviau aptikti ir nustatyti tūkstančius žemės drebėjimų Tenerifėje.
Šie duomenys kartu su anksčiau IGN užfiksuotais duomenimis leido seisminės tomografijos metodu ištirti salos vidų iki 20 kilometrų gylio ir nustatyti seisminių S bangų, kurios yra jautresnės hidroterminiams skysčiams ir magmai, greitį.
