Žiniasklaidoje ir visuomenėje daug dėmesio skiriama migrantų atvykimo į Kanarų salas klausimui, ypač dėl to, kad vis daugiau žmonių, norėdami pasiekti Europą, naudojasi „Kanarų keliu”. Tačiau pokalbius apie imigraciją Kanarų salose temdo dezinformacija ir mitai, kurie iškraipo tikrovę, skatina išankstinį nusistatymą ir stigmatizuoja migrantus.
Šią savaitę sukanka 30 metų, kai pirmasis laivas iš Vakarų Afrikos atplaukė prie Kanarų krantų, todėl šiame straipsnyje aptariamos penkios dažniausiai kartojamos netiesos apie migrantus, atvykstančius į salyną.
Vienas iš labiausiai įsisenėjusių mitų – įsitikinimas, kad migrantai gauna didesnę finansinę paramą nei vietos gyventojai. Šis teiginys yra visiškai klaidingas ir kyla iš klaidingo humanitarinės pagalbos, teikiamos pažeidžiamiems asmenims, supratimo.
Į Kanarų salas atvykstantys migrantai gauna pagrindinę humanitarinę pagalbą, įskaitant laikiną pastogę, maistą ir pirminę sveikatos priežiūrą, kurią paprastai teikia tokios organizacijos kaip Raudonasis Kryžius, JTVPK ir kitos NVO. Šių paslaugų tikslas – patenkinti neatidėliotinus migrantų poreikius jų buvimo priėmimo centruose metu, kol bus tvarkomi jų prieglobsčio prašymai arba teisinis statusas.
Tuo tarpu Ispanijos piliečiams ir teisėtiems gyventojams teikiama socialinė pagalba, pavyzdžiui, minimalios gyvybiškai būtinos pajamos arba bedarbio pašalpos, yra platesnė ir nuolatinė, skirta ilgalaikiams skurstančių ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų poreikiams tenkinti. Be to, humanitarinės pagalbos lėšos migrantams daugiausia gaunamos iš tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos ir NEGALI pakeisti Ispanijos piliečiams ir teisėtiems gyventojams teikiamų socialinių išmokų.
Šis mitas yra ypač žalingas, nes nepagrįstai sieja migrantus su nusikalstamumu, neturėdamas jokio faktinio pagrindo. Manymas, kad migrantai yra nusikaltėliai, yra ne tik klaidingas, bet ir prisideda prie neteisėto pažeidžiamos grupės, kurios dauguma bėga nuo smurto, skurdo ar persekiojimo, kriminalizavimo.
Nėra jokio reikšmingo ryšio tarp didėjančios imigracijos ir didėjančio nusikalstamumo. Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nusikalstamumo lygis Kanarų salose reikšmingai nepadidėjo, o tai būtų galima sieti su migrantų atvykimu.
Dauguma migrantų atvyksta ieškodami tarptautinės apsaugos arba geresnių gyvenimo galimybių ir neturi kriminalinės praeities. Iš tikrųjų migrantai, būdami pažeidžiamoje padėtyje, dažniau tampa nusikaltimų aukomis, o ne nusikaltėliais.
Migrantų atvykimui į Kanarų salas apibūdinti dažnai vartojama sąvoka „invazija”, kuri reiškia, kad atvykstančiųjų skaičius yra toks didelis, kad kyla grėsmė, jog jų skaičius viršys vietos gyventojų skaičių. Šis mitas yra visiškai klaidingas ir neatspindi demografinės salų tikrovės.
2023 m. Kanarų salose gyveno apie 2,2 mln. žmonių. Ispanijos vyriausybės ir JTVPK duomenimis, 2022 m. į salas atvyko apie 15 000 migrantų. Nors šis skaičius gali atrodyti didelis, jis sudaro tik nedidelę visų gyventojų dalį – apie 0,7 %. Be to, daugelis šių migrantų neapsistoja salose, o tęsia kelionę į žemyninę Ispaniją ar kitas Europos šalis, o kiti grįžta namo.
Kitas paplitęs mitas – įsitikinimas, kad migrantai atveža ligas, keliančias grėsmę visuomenės sveikatai. Šis teiginys ne tik klaidingas, bet ir prisideda prie migrantų kaip grėsmės sveikatai stigmatizavimo.
Tiek regioninio, tiek nacionalinio lygmens sveikatos priežiūros institucijos aiškiai nurodė, kad nėra įrodymų, jog migrantai kelia didelį pavojų Kanarų salų visuomenės sveikatai. Visiems į salas atvykstantiems migrantams atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatytos galimos infekcinės ligos, o jei tokių nustatoma, taikomos atitinkamos priemonės, pavyzdžiui, izoliavimas ir gydymas, kad būtų išvengta užkrėtimo pavojaus.
Nuolatinis mitas yra mintis, kad migrantai yra didelė ir netvari našta viešiesiems finansams, o tai reiškia, kad migrantų priežiūrai skirtus išteklius būtų galima geriau panaudoti kitur.
Nors tiesa, kad migrantų priežiūra reikalauja investicijų į pastogę, maistą, sveikatos priežiūrą ir teisines paslaugas, nuomonė, kad tai yra netvari našta, yra klaidinanti. Didelė dalis lėšų, skirtų migracijos valdymui Kanarų salose, gaunama iš Europos Sąjungos ir tarptautinių agentūrų, kurios teikia finansinę paramą šiai situacijai spręsti. Šios lėšos skiriamos konkrečiai šiam tikslui ir neturi tiesioginio poveikio kitų svarbiausių viešųjų paslaugų biudžetui
Be to, migrantai tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie vietos ekonomikos. Priėmimo centrų darbuotojų įdarbinimas, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų samdymas, pagrindinių prekių vartojimas – tai pavyzdžiai, kaip migracija gali skatinti ekonominę veiklą.
Dezinformacija apie migrantus ne tik iškreipia tikrovę, bet ir skatina rasizmą, ksenofobiją ir baimę visuomenėje. Mums, kaip visuomenei, labai svarbu atpažinti ir paneigti šiuos melagingus teiginius, remiantis patikrintais duomenimis ir faktais.
Migrantų atvykimas į Kanarų salas kelia iššūkių, tačiau taip pat suteikia galimybių kurti įtraukesnę ir palankesnę visuomenę. Sugriovę šiuos mitus, galime judėti labiau informuotos, teisingesnės ir darnesnės bendruomenės link, ypač turint omenyje, kad prieš kelis dešimtmečius būtent kanariečiai turėjo migruoti į kitas šalis, kad išlaikytų savo šeimas. Prisimenant praeitį, lengviau suprasti dabartį.
