Antradienio naktį, po dešimt dienų trukusio La Palmoje esančio Cumbre Vieja ugnikalnio išsiveržimo, lavos srautai pasiekė vandenyną. Lava tekėjo per El Paso, Los Llanos de Aridane ir Tazacorte savivaldybes kur, nukritusi nuo beveik 100 metrų aukščio uolos, galiausiai įsiliejo į vandenyną. Nuo to laiko iš vulvaninės medžiagos susiformavo lavos delta – „fajana“, kuri dabar užima beveik 500 metrų pakrantės ruožą, siekia 30 metrų aukštį ir užima 27.7 hektaro plotą, kuris prilygsta beveik 28 futbolo aikštėms.
„Fajana“ – kas tai?
Žodis „fajana“ – tai Kanarų salų terminas, kurį Karališkoji ispanų kalbos akademija (RAE) apibrėžia kaip „žemė, esanti šlaitų ar skardžių papėdėje, paprastai suformuota iš medžiagų, atsiskyrusių nuo viršuje esančių aukštumų“.
Kanarų salų kalbos akademija nurodo, kad tai yra „plokščia vietovė šlaitų papėdėje, skardžiuose ar raguvų posūkiuose, paprastai suformuota iš medžiagų, atskilusių nuo viršuje esančių aukštumų arba nuplautų vandenų“.
Kaip ji susiformuoja?
Lavai patekus į vandenyną, dėl vis sparčiau besikaupiančios vulkaninės medžiagos, ji pradeda kietėti. Atsiverdama į vandenyną susikaupusi lava pakrantėje formuoja vėduoklės pavidalą.
Ar Kanarų salose galima pamatyti daugiau susiformavusių „fajanų“?
La Palmoje yra „fajanos“ pavadinimu Franceses ir Barlovento. Be to, Tazacorte pakrantėje 1945 metais San Juan ugnikalnis taip pat suformavo „fajaną“. Šią teritoriją iki pat palmių viršūnių nuklojo kelių metrų storio žemės plotas ir ji tapo vienu geriausių bananų auginimo anklavų archipelage.
Dažnai „fajanose“ susidaro potvynių ir atoslūgių baseinai. Vienas jų yra El Hierro regione, Las Calcosas. Tenerifėje susiformavo Punta del Hidalgo „fajana“, Gran Kanarijoje – Barranco de Cardones, Fuerteventūroje – Jacomar. Lanzarotė regione dėl 1730 metais rugsėjo 1-ąją prasidėjusio ir šešerius metus trukusio Timanfaya ugnikalnio išsiveržimo jie matomi beveik visoje pakrantėje.
Kam priklauso naujai susiformavusi žemės dalis?
Žemė, kurią lava suformuoja vandenyne, savaime tampa valstybine vandenynų žeme, t. y. tampa valstybės nuosavybe. Ji yra nacionalinio geologinio paveldo dalis ir jai taikomi Gamtos paveldo ir Biologinės įvairovės įstatymai. Pakrančių įstatyme nustatyta, kad bet kokia dėl gamtinių priežasčių vandenyne susiformavusi žemė ar salos priklauso valstybės vandenynų sausumos viešajai nuosavybei.
Ar šių pakrančių teritorijų formavimasis yra pavojingas?
Lava, pasiekusi vandenyną išlaiko +1000°C temperatūrą. Tuo tarpu vandens temperatūra siekia vos +20°C. Dėl tokio temperatūrų skirtumo bei chloridų koncentracijos sūriame vandenyno vandenyje susidaro rūgštiniai vandens garų stulpai.
Be to, pliūpsniuose yra smulkių vulkaninio „stiklo“ dalelių, susidariusių dėl lavos ir vandens reakcijos. Šie garai kelia pavojų žmonėms, kurie lankosi ar gyvena paveiktoje teritorijoje. Prie šių dujų sklaidos prisideda ir vėjas. Įkvėpus ar prisilietus prie šių elementų, dirginama oda, akys ir kvėpavimo takai, gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų.
Kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis?
Labai svarbu, kad tie, kurie artėja prie išmetamųjų teršalų zonos arba gyvena artimiausiose vietovėse, dėvėtų FFP2 tipo kaukes. Laikykite langus ir duris uždarytus, o tarpus aplink juos uždenkite drėgnu skudurėliu; nenaudokite oro kondicionierių, kurie cirkuliuodami traukia į patalpas lauke esantį orą.
https://www.antena3.com/noticias/embed/quien-pertenece-nueva-tierra-que-surgido-palma/video/41/2021/09/30/6155bc904beb2881bd50c2c1https://www.antena3.com/noticias/sociedad/quien-pertenece-nueva-tierra-que-surgido-palma_202109306155bd109682600001c095d6.html
