Ispanijos Aukštieji parlamento rūmai trečiadienį, gruodžio 23-ąją dieną patvirtino prieštaringai vertinamą švietimo reformos projektą, kuriuo panaikinama nuostata, kad ispanų kalba turi būti pagrindine kalba mokyklose.
Ši priemonė įtraukta Katalonijos separatistų partijos ERC prašymu. Be jos palaikymo Socialistinio ministro pirmininko Pedro Sanchezo mažumos vyriausybė negalėtų priimti įstatymus nacionaliniu lygmeniu.
Katalonijos separatistų partija ERC antradienį Senate padėjo patvirtinti P. Sanchezo 2021-ųjų metų biudžetą. Tai paskatino pagrindinės opozicinės konservatyvios liaudies partijos (PP) kaltinimus, kad P. Sanchez ERC „atsidėkojo” vykdydamas švietimo įstatymo reformą.
,,Patvirtinimo kaina – ispanų kalba visiems laikams išmetama iš Katalonijos”, – prieš balsavimą pasisakė Javier Maroto, partijos atstovas senate.
Ispanijos regioninės kalbos buvo žlugdomos 1939–1975 metais, Francisco Franco diktatūros laikotarpiu. Todėl šis klausimas vis dar yra skausmingas ir opus, ypač šiaurės rytiniame Katalonijos regione, kuriame gyvena apie 7.5 milijono žmonių.
1975 metais, po F. Franco mirties Ispanija grįžo į demokratiją. Tuo metu už švietimą tapo atsakingi atskiri regionai, tokie kaip Katalonija, Galicija ir Baskų kraštas. Jie turėjo savo kalbą ir statusą, kuriuo galėjo patys priimti įstatymus.
Todėl turtingoje Katalonijos klasėse, valstybinėse mokyklose dešimtmečius buvo dėstoma katalonų kalba, o mokytis ispanų kalbos dažniausiai buvo skiriamos vos dvi valandos per savaitę.
Ankstesnė PP vyriausybė 2013 metais bandė tai pakeisti reformuodama švietimo įstatymą Ispanijoje. Ji teigė, kad būtent ispanų turi būti pagrindine mokyklose dėstoma, valstybinė kalba. Tačiau praktiškai į reformos pasiūlymą atsižvelgta nebuvo, o pamokos ir toliau buvo vedamos katalonų kalba.
Regioną valdantys katalonų nacionalistai teigia, kad ši politika būtina, norint išsaugoti kalbą, ir sako, kad net po keturių dešimtmečių po F. Franco valdžios ji visdar išlieka pažeidžiama.
P. Sanchez gynė įstatymo projektą sakydamas, kad jis atspindi Ispanijos „kalbinį pliuralizmą”, kuris, jo teigimu, yra „didžiulis visos visuomenės turtas”.
Protestai
Švietimo įstatymo reforma, kurią praėjusį mėnesį patvirtino Žemieji parlamento rūmai, taip pat menkina religijos mokymą ir riboja valstybės finansavimą katalikiškoms mokykloms.
Tai sukėlė kai kurių Katalonijos tėvų susirūpinimą, kurie bijo, kad jų vaikai nekalbės ispanų, viena iš labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje, jei mokyklose jiems bus dėstoma katalonų kalba.
Konservatorių partija perspėja, kad reforma kelia grėsmę nacionalinei šalies vienybei, kuri vis dar kovoja su 2017 metų pasekmėmis po nesėkmingo Katalonijos bandymo atsiskirti nuo likusios Ispanijos dalies.
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Madride, Barselonoje, Malagoje ir kituose miestuose protestavo prieš reformą. Sėdintys automobiliuose gyventojai plevėsavo vėliavomis ir skandavo. Panašios demonstracijos buvo surengtos ir praėjusį mėnesį.
Protestus palaikė PP, kraštutinių dešiniųjų partija „Vox” ir Centro dešinieji „Ciudadanos”. Jie žada įstatymą ginčyti Ispanijos Konstituciniame Teisme.
Sekmadienį vykusios protesto akcijos Barselonoje metu, Katalonijos „Ciudadanos” lyderis Carlos Carrizosa įstatymą pavadino „įžeidžiančiu”. ,,Ispaniškai kalbantys mokiniai neturi teisės išmokti pirmų žodžių savo gimtąja kalba”, – kalbėdamas su žurnalistais piktinosi C. Carrizosa.
