Trečiadienį Nacionalinis geografijos institutas (IGN) užfiksavo kelis žemės drebėjimus tarp Tenerifės ir Gran Kanarijos po to, kai antradienį vakare netoli Santa Marijos de Gijos pakrantės Gran Kanarijoje įvyko 3,8 balo stiprumo žemės drebėjimas.
GN per valandą, nuo 11.14 iki 11.40 val., užfiksavo šešis žemės drebėjimus Enmedio ugnikalnio teritorijoje, esančioje jūros dugne tarp Tenerifės ir Gran Kanarijos. Stiprumas svyravo nuo 2 iki 2,6 balo pagal Richterio skalę, o gylis siekė nuo 26 iki 38 kilometrų.
IGN direktorė Kanarų salose Itahiza Domínguez paaiškino, kad nors dar per anksti nustatyti seisminio aktyvumo pasekmes, drebėjimai įvyko atokioje vietovėje, toli nuo apgyvendintų zonų, todėl tiesioginės grėsmės nekelia.
Jis taip pat pažymėjo, kad neaišku, ar drebėjimų serija susijusi su ankstesniu 3,8 balo žemės drebėjimu, kuris buvo stipriausias regione per pastaruosius 60 metų.
Šis ankstesnis žemės drebėjimas, įvykęs antradienį 19.20 val., buvo juntamas 14 iš 21 Gran Kanarijos savivaldybės, ypač netoli Santa María de Guía. 20 kilometrų gylyje įvykęs žemės drebėjimas, kuris priskiriamas prie negilių žemės drebėjimų, buvo plačiai jaučiamas gyventojų, tačiau didelės žalos nepadarė.
Visuomenės pranešimai buvo įvairūs – nuo neįprastai reaguojančių naminių gyvūnų iki gilaus dundėjimo po žeme ir pastatų drebėjimo aprašymų.
Domínguezas pabrėžė, kad šis žemės drebėjimas, atrodo, buvo pavienis įvykis, nes po 50 minučių užfiksuotas tik vienas pakartotinis smūgis, kurio stiprumas siekė 1,4 mbLg. Jis taip pat patikslino, kad seisminis aktyvumas nėra susijęs su vulkanine veikla, nes vulkaniniai požeminiai smūgiai paprastai būna tankūs ir trumpais laikotarpiais būna šimtai.
IGN toliau tiria seisminio aktyvumo aplink Enmedio ugnikalnį pobūdį, vykdydama projektą „Proyecto Guanche”, kuriuo siekiama išsiaiškinti ugnikalnio kilmę ir ankstesnę veiklą. Dabartinės hipotezės rodo, kad žemės drebėjimus greičiausiai sukelia tektoniniai įtempiai Žemės plutoje, o ne vulkaniniai procesai.
