Savarankiškai dirbantys asmenys mokės mažesnį socialinio draudimo mokestį. Šiuo klausimu vyriausybė derasi su socialiniais partneriais. Apie tai praėjusį savaitgalį paskelbė Valstybės sekretorius socialinės apsaugos klausimais Israel Arroyo. „Laisvai samdomų darbuotojų, kurie ketina pasinaudoti lengvata skaičius yra daug didesnis nei tų, kurie turėtų mokėti daugiau”, – teigė I. Arroyo.
Ministras José Luisas Escriva paaiškino, kad įgyvendinus naujas reformas, du trečdaliai savarankiškai dirbančių asmenų jau sausio mėnesį būtų sumokėję mažesnę socialinio draudimo įmoką. Naujasis modelis bus pagrįstas grynąja grąža (atskaičius sąskaitas, mokesčius ir išlaidas).
Tačiau šis teiginys buvo švelniai tariant paradoksalus, nes galutinis vyriausybės tikslas pakeitus sistemą yra susirinkti daugiau mokesčių. Būtent toks reformos planas perduotas Briuseliui, kuris buvo išsiųstas sausio pabaigoje.
Naujausiais duomenimis, kuriuos ministerija pateikė pagrindinėms savarankiškai dirbančių asmenų asociacijoms, rodo, kad beveik pusė darbuotojų uždirba mažiau nei minimalus tarpprofesinis darbo užmokestis (SMI) ir tik 700 000 žmonių uždirba daugiau nei 25 000 eurų per metus.
Oficialiais duomenimis, 46.1% verslininkų, kurie sudaro daugiau nei 1.3 milijono žmonių, 2019 metais grynasis pelnas buvo mažesnis nei 12 600 eurų per metus. Tuo tarpu 53.9% darbuotojų viršijo šį barjerą. Šioje grupėje nuo 600 000 iki 700 000 asmenų metinės pajamos siekė daugiau nei 25 000 eurų. Trumpiau tariant, vos 1 iš 5 savarankiškai dirbančių asmenų per metus uždirbo daugiau kaip 25 000 eurus.
ATA prezidentas Lorenzo Amor įsitikinęs, kad dėl ypač sudėtingų 2020 metų pajamų dydis dar labiau kris. Tai atsitiks, kai savarankiškai dirbančių asmenų skaičius padidės, o jų pajamos išliks žemesnės, nei vidutinės. ATA organizacijos skaičiavimais su tokia problema susidurs du iš trijų laisvai samdomų darbuotojų.
Taigi „Amor“ patvirtino, kad jei nauja įmokų sistema bus įgyvendinta remiantis realiomis pajamomis, bent jau šiais ir kitais metais, „tie, kurie moka mažiau, bus autonomiškesni nei tie, kurie moka daugiau, nes daugumai grynoji grąža bus mažesnė už SMI”. Dėl šios priežasties jis perspėja, kad reikės išanalizuoti, ar šis modelis yra perspektyvus, nes „tai būtų nepraktiška, jei sistemą palaikytų tik trečdalis“.
Ministerija jau sakė, kad vis dar kuriamas naujas įmokų modelis, kuris paveiks visus 3.3 milijonus savarankiškai dirbančių asmenų Ispanijoje, tačiau pirmojo pasiūlymo planas dar nenurodomas.
Taigi kiekvienam savarankiškai dirbančiam asmeniui bus sukurta įmokų bazė, atsižvelgiant į jo galimas pajamas. Darbuotojas gali kelis kartus per metus pakeisti dalį ir pritaikyti ją prie pajamų, o tada, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, supaprastintų bendrą indėlį.
Pagal pirmąjį pasiūlymą savarankiškai dirbantys asmenys kiekvienų metų lapkričio mėnesį savo grynąsias pajamas išsiųs į Socialinės apsaugos generalinį iždą. Tai atsispindės jų mokesčių deklaracijose. Iždas palygins juos su laikinųjų įmokų baze ir pereis prie jos reguliavimo pagal formulę, panašią į pelno (nuostolių) ataskaitą. Kitais žodžiais, jeigu susidarytų didesnė suma, socialinis draudimas grąžintų permoką, jeigu trūktų – savrankiškai dirbantis asmuo sumokėtų skirtumą.
Šiuo metu savarankiškai dirbantys asmenys gali laisvai pasirinkti savo įmokos dydį nuo mažiausios iki didžiausios, tačiau didžioji dauguma pasirenka įstatymų nustatytą minimumą. Tačiau net ir tokiu būdu jų mokesčiai per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai išaugo daugiau nei 20%.
