Ispanijoje savarankiškai dirbančių asmenų yra 3.6 milijono. Tai sudaro 16 procentų karalystės gyventojų.
Šis skaičius gali pasirodyti milžiniškas tautai, kuri ne garsėja verslumo dvasia. Tačiau savarankiškai dirbančiųjų asmenų skaičius toks didelis ne dėl puikių sąlygų, o dėl siaubingos darbo rinkos samdomiems darbuotojams.
Užsieniečiai gali lengvai persikelti gyventi į Ispaniją ir be jokių oficialių kontraktų dirbti savarankiškai. Ispanija yra šalis, į kurią dauguma užsieniečių persikelia dėl aukštos gyvenimo kokybės, puikaus oro, draugiškų žmonių ir palyginti mažų pragyvenimo išlaidų. Tačiau tikrai ne dėl darbo sąlygų, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse.
Taigi, galimybė savarankiškai dirbti vilioja daugelį užsieniečių. Daugelis užsidirba pragyvenimui be oficialios sutarties ir net nemokėdami ispanų kalbos.
Vienas iš savarankiško darbo privalumų yra lankstus darbo laikas.
Bet yra ir trūkumai, į kuriuos kiekvienas „autónomo” turėtų atkreipti dėmesį.
Sąrašas visų pirma skirtas tiems, kas nori užsiregistruoti Ispanijoje, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, bet kai kurie punktai tinkami ir norintiems steigti savo įmonę (social limitada/SL).
Paini Ispaniška biurokratija
Visiškas Ispanijos mokesčių sistemos supratimas yra minų laukas daugumai žmonių, ir savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurie iš esmės turi tapti savo buhalteriais, tai nėra išimtis.
Priežastys neaiškios, ar tai sudėtingas Ispanijos formų legalumas, ar kiti archajiški elementai, kurie, deja, vis dar paplitę Ispanijos biurokratijoje, bet buhalterija Ispanijoje užima daug laiko ir toli gražu nėra patogi vartotojui.
Tai šiek tiek paaiškina, kodėl daugelis savarankiškai dirbančiųjų asmenų Ispanijoje kreipiasi į „gestor” (agentus), šiuo atveju buhalterius, kurie išaiškina, kaip pildyti ketvirčių deklaracijas, skaičiuoti PVM ir spręsti panašius klausimus.
Tai, kad nėra tiesioginio žodžio „gestor“ vertimo (artimiausias žodis lietuvių kalba yra agentas), parodo, kad šios profesijos egzistavimas yra gana unikalus ir būdingas tik Ispanijai – visų galų, susijusių su biurokratija, meistras.
Vidutiniškai per mėnesį savarankiškai dirbantis asmuo šiam „agentui” (gestor) moka 60€.
Daugelis jų kalba angliškai kartais ir rusiškai, todėl šiuos pinigus verta sumokėti, nes pagalba tikrai būtina.
Didžiausias „autonomo” fiksuotas mėnesinis mokestis Ispanijoje
Savarankiškai dirbantys asmenys moka didžiausią mėnesinį socialinio draudimo mokestį Europoje.
Šis „tarifa plana” (fiksuotas mokestis) prasideda nuo 60 eurų per mėnesį už pirmuosius savarankiško darbo metus ir per ateinančius porą metų palaipsniui didėja iki maždaug 283 eurų per mėnesį.
Šis mokestis leidžia naudotis Ispanijos sveikatos apsaugos sistema.
Tačiau savarankiškai dirbantis asmuo jį turi mokėti neatsižvelgiant į tai, ar tą mėnesį gavo pajamas ir ar sumokėjo kitus mokesčius.
Šie mėnesiniai mokėjimai, sudarantys beveik 3400 eurų per metus, yra daug didesni nei Jungtinėje Karalystėje 14 eurų per mėnesį (minimalus mokestis), Nyderlanduose 50 eurų per metus ir Vokietijoje 140 eurų tiems, kurie uždirba daugiau nei 1700 eurų per mėnesį.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Portugalijoje ar Italijoje, savarankiškai dirbantiems asmenims apskritai neskiriami jokie fiksuoti mokesčiai.
*Kai kurie Ispanijos regionai siūlo savarankiškai dirbantiems žmonėms galimybę pratęsti minimalų 60 eurų fiksuotą mokestį už papildomus metus, o savarankiškai dirbantiems asmenims dažnai taikomi skirtingi mokesčiai, atsižvelgiant į jų amžių.
Taip pat yra galimybė įtraukti socialinės apsaugos gavėją (sutuoktinį ar šeimos narį).
Savarankiškai dirbantis asmuo, gaunantis mažesnę, nei minimalią algą (1050 eurų), techniškai neprivalo mokėti fiksuoto mokesčio.
Daugiau mokesčių
Pasak profesionalių ir savarankiškai dirbančių žmonių sąjungos (UPTA) prezidento Sebastián Reina, – „Jei dirbate savarankiškai, mokate mokesčius tokiu pačiu mastu kaip ir kiti žmonės Ispanijoje”
Pajamų mokestis savarankiškai dirbančiam asmeniui prasideda nuo 19% (didėja palaipsniui, priklausomai nuo atlyginimų grupės) ir turi būti mokamas kartą į tris mėnesius.
Taip pat yra pridėtinės vertės mokestis, kurį reikia sumokėti, jei jūsų klientai yra europiečiai, žemyninėje Ispanijos dalyje tai 21% (PVM), o Kanarų salose – 7%. (IGIC).
Jūs taip pat turėsite susidurti su išskaičiuotų mokesčių sistema išrašydami sąskaitą faktūrą įmonei už paslaugą, minėtoji įmonė iš karto turės sumokėti mokesčius tiesiai mokesčių inspekcijai.
Tokiu būdu Ispanijos vyriausybė apsisaugo, kad savarankiškai dirbantys žmonės neišvengtų mokėti mokesčių.
Ši išskaičiuota suma nėra papildomas mokestis, tačiau tai reiškia, kad jei sumokėjote per daug, turėsite palaukti, kol vyriausybė grąžins juos metų pabaigoje.
Tuo atveju, jeigu jūsų sutuoktinis yra laikinai bedarbis, galima prašyti mokesčių sumažinimo. Kadangi tai paini situacija, reiktų pasikonsultuoti su agentu „gestor”.
Ispanijoje paplitusi darbuotojų eksploatacija
Nesvarbu, ar darbuotojas, dirbantis su sutartimi, ar savarankiškai dirbantis asmuo, ar sezoninis darbuotojas, gali susidurti su eksploataciniu darbdavio požiūriu į darbuotoją.
Ypač krizės laikotarpiu darbuotojai neturėjo kitos išeities, kaip būti eksploatuojami ar tiesiog išeiti.
Ispanijoje tai vadinama „la picaresca” – tai darbdavių taip dažnai naudojama klasta, dėl kurios vėluoja algos, nulinės valandos sutartys ir nemokamos papildomos darbo valandos, o jaunesni nei 35 metų darbuotojai yra labiausiai paveikti šios įsišaknijusios problemos.
2015 metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje nustatyta, kad Ispanija yra viena iš tų ES šalių, kur labiausiai paplitęs darbuotojų išnaudojimas.
Laisvai samdomiems darbuotojams, kurie paprastai yra mažiau apsaugoti, nei pagal sutartį dirbantys darbuotojai, neatsižvelgiant į šalį, tai gali reikšti, kad jūs turėsite patys susitvarkyti su papildomais mokėjimais ar apgaulėmis dėl sutarto darbo laiko.
Vyriausybė, kuri nelengvina padėties savarankiškai dirbantiems darbuotojams
Ispanijoje tarp savarankiškai dirbančių asmenų yra paplitusi nuomonė, kad vyriausybė nepadeda jiems įsteigti įmones ir tapti legaliais darbuotojais.
Ispanijos laikraščio „El Confidencial” antraštė apibendrina, savarankiškai dirbančių asmenų nuomonę: „Ispanija nėra verslininkų šalis, o dėl to kalti politikai ir jų parazitai”.
Tarp savarankiškai dirbančių asmenų paplitusi nuomonė, kad vyriausybė atima iš jų daugiau, nei duoda atgal (kaip matyti kai kuriuose aukščiau pateiktuose punktuose), ypač lyginant su sutartiniais darbuotojais, kurie gauna daugiau socialinių galimybių ir teisių į apsaugą.
Neseniai atliktoje ATA apklausoje išsiaiškinta, kad aštuoni iš dešimties savarankiškai dirbančių asmenų Ispanijoje prastai įvertino vyriausybę ištikus koronaviruso krizei.
Savarankiškai dirbantys asmenys negavo paramos iš valstybės, kaip antai sutartis turintys darbuotojai.
Jie ir toliau buvo priversti mokėti mokesčius net saviizoliacijos metu ir kol kas nėra planuojama sugrąžinti šias sumas.
Savarankiškai dirbantiems Ispanijoje mažesnės galimybė naudotis paskolomis
Bankams savarankiškai dirbantys asmenys yra patikimi, jie nenoriai siūlo paskolas tokiems klientams.
Tuo tarpu pastovią darbo vietą turintys darbuotojai, dirbantys limituotas valandas gauna paskolas neatsižvelgiant į jų algos dydį. Nėra neįmanoma gauti paskolą, tačiau savarankiškai dirbančio asmens kredito balas ir kiti mokumą patvirtinantys dokumentai visada bus didesni nei tiems, kurie turi „nómina” (darbo užmokesčio fondą).
„Yra daug bankų, kurie nenori finansuoti savarankiškai dirbančių asmenų, nebent jau žino apie jų finansinę elgseną, nes yra ilgalaikiai klientai”, – teigia dienraščiui „El Pais” Ricardo Gulias, tarpininkavimo įmonės „Tu Solución Hipotecaria“ generalinis direktorius.
Daugelis savarankiškai dirbančiųjų žino, kad vis tiek gali nepakakti visų pateiktų bankui dokumentų, kad šis galėtų jais pasitikėti.
2018 metais Ispanijos savarankiškai dirbančių darbuotojų asociacijos ATA (Asociación de Trabajadores Autónomos) apklausa parodė, kad tik 3 iš 10 Ispanijos savarankiškai dirbančiųjų prašo paskolos iš banko.
Ispanijoje dirbate savarankiškai? Pasiruoškite mažesnėms pensijoms
Savarankiškai dirbantieji gali svajoti apie orią pensiją po sunkių darbo metų, tačiau realybė yra visai kitokia.
Net OECD įspėja Ispanijos vyriausybė, kad po 20-ties metų bus armija pensininkų, kurie negalės sudurti galo su galu.
Apskaičiuota, kad 35 metus savarankiškai dirbęs asmuo gaus viso labo 42% nuo sutartinio darbuotojo pensijos.
2019 metais pensininkai, kurie dirbo savarankiškai gavo 686 eurų mėnesinę pensiją, o darbo užmokesčio fondo pensininkų vidurkis buvo 1091 eurą. Skaičiai kasmet keičiasi, tačiau apskritai skirtumas tarp abiejų grupių didėja.
Žinoma, yra ir teigiama savarankiško darbo pusė Ispanijoje
Jei jums pavyks įveikti visas savarankiško darbo kliūtis ir sukurti puikias sąlygas ir ateitį, kuria būsite patenkinti, galite sutelkti dėmesį į visas puikias su darbu nesusijusias privilegijas, kurias siūlo Ispanija.
2019 m. „HSBC Expat Explorer” apklausoje Ispanija buvo įvertinta kaip ketvirta geriausia užsieniečiams skirta šalis, atsilikusi tik nuo Šveicarijos, Kanados ir Singapūro.
Respondentai, jau gyvenantys Ispanijoje, skyrė aukštus balus už „gyvenimo kokybę”, „fizinę ir psichinę gerovę”, „kultūringą ir svetingą bendruomenę”, „politinį stabilumą” ir „patogumą įsikurti”. Jauniesiems emigrantams taip pat bus nesudėtinga susirasti naujų draugų bei gauti kokybišką švietimą ir apsaugą.
Taigi nepamirškite – kai susitvarkysite savo darbo situaciją, gyvenimas Ispanijoje taps labai malonus.
